Balandžio 15-ąją nuo 1935 m., kai JAV buvo pasirašytas Rericho paktas, kviečiantis saugoti kultūros paveldą karo ir taikos metu, pasaulis skelbia Kultūros dieną. Zarasuose šiai dienai skirtas renginys vyko balandžio 13 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kamerinėje salėje. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė įžanginėje renginio dalyje akcentavo, jog Zarasų krašte ypač daug kultūros žmonių dirbo ir dirba nematerialaus kultūros paveldo saugojimui, geriausi jų: audėja Adelė Tumėnienė, etnografai Rima Vitaitė, Gintaras Andrijauskas, meno vadovai Osvaldas Macijauskas, Jovita Mikutavičienė, Gediminas Vitkevičius, muziejininkas-edukatorius Vasilijus Trusovas, nekilnojamojo kultūros paveldo puoselėjimu rūpinasi Zarasų krašto muziejus ir jo direktorė Ilona Vaitkevičienė, ši kultūros įstaiga saugo ir puoselėja senąją Stelmužės dvarvietę, Antazavės dvarą, kitus mūsų krašto kultūros paveldo objektus.

Kviečiame kurti, dalyvauti ir draugus bei pažįstamus informuoti!

Teatro dienos Į Kultūros centrą subūrė įvairaus amžiaus sceninio meno gerbėjus ir mylėtojus.

26 d. ir 27 d. buvo skirtos vaikams. Džiugu buvo tai, kad kai kurie spektakliai buvo skirti Lietuvos atkūrimo šimtmečiui.

Sena meilė nerūdija. Be to, yra dar ir akla. Visiškai akla! Todėl atleidžia viską. Teatro komedijų meistro Miro Gavrano (Miro Gavran) pjesė pasakoja apie tokią meilę, kurios neįveikė nei pilka kasdienybė, nei visuomenės pasmerkimas, nei išdavystė.

Nuvilnijo Lietuvos šimtmečiui skirti renginiai Zarasuose. Šventiniame renginių maratone dalyvavo  visos rajone esančios kultūros-švietimo įstaigos. Rajono seniūnijose, jų bendruomenėse ir kultūros įstaigose vyko minėjimai, akcijos, šventiniai koncertai. Zarasų kultūros centre nuo ankstaus ryto šurmuliavo vaikų ir suaugusiųjų balsai.

Purus sausio sniegas, sveikindamas rajono folkloro ir kapelų sambūrį „Gieda gaideliai“, nubalino Salako miestelį į kurį atvyko svečiai iš Antalieptės, Suvieko, Smalvų, Samanių, Zarasų ir kaimyninio Ignalinos rajono. Buvo visko: dainų, šokių, muzikos, skanių vaišių. Perlinių kruopų košė, paruošta Vajasiškio šeimininkių, tirpo burnoje.